Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Vosiūnų kaime, Dysnos dešiniajame krante, prie Baltarusijos sienos.

 

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Vosiūnai (Ignalina)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1921 m.

 

 

Istorija

 

Bažnyčios statyba pradėjo rūpintis 1918 m. į šias apylinkes atvykęs kunigas Vaclovas Giedrys. Kunigo Juozo Erčiaus rūpesčiu 1919 m. bažnyčia pradėta statyti Kazėnuose (2 km į pietryčius nuo Vosiūnų). Ten įrengta laikina koplyčia. Kilus nesutarimams su žemės savininku, statyti nustota. Vosiūnų kaimas paskyrė bažnyčiai 5 ha žemės, kurioje kunigas J. Erčius 1921 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Už lietuvišką veiklą jis 1925 m. ištremtas į nepriklausomą Lietuvą. Klebono Vinco Miškinio rūpesčiu po 1925 m. pastatyta klebonija. Vilniaus arkivyskupas 1931 m. įsakė kas antrą sekmadienį pamaldas laikyti lenkų kalba. 19221936 m. veikė „Ryto“ draugijos skyrius, 19271932 m. turėjęs mokyklą. 1926 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Klebonas Baltazaras Budreckas 1937 m. nubaustas 1 mėn. kalėti už tai, kad rašydamas metrikus nelenkino lietuviškų pavardžių.

 

Architektūra

Bažnyčia neįprastų proporcijų, bazilikinė, žema, plati, su bokšteliu ant apsidės. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora metalinė

Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia stovi Visagine. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Visagino savivaldybė
Gyvenvietė Visaginas
Adresas Santarvės g. 1
Pastatyta 1998 m.

Koplyčia

Visagino koplyčia stovi Visagine. Kol nebuvo pastatyta bažnyčia, tai buvo pagrindiniai miesto katalikų maldos namai.

Istorija

1989 m. lapkričio 15 d. įkurta parapija, gruodžio mėn. bendrabutyje įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.

Vidiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Vidiškių kaime, 4 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Vidiškės
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1906 m.
Stilius neogotika

Istorija

Daugėliškio bažnyčios vizitacijoje 1675 m. minima Vidiškių koplyčia. Vidiškių dvaro savininkas Jonas Kaminskas 1828 m. pastatė bažnyčią, paskyrė jai 30 dešimtinių žemės, kunigui – 200 rb per metus. 1840 m. bažnyčia atnaujinta.

19021906 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1906 m. konsekravo vyskupas Eduardas Ropas. 1921 m. įkurta parapija.

18801883 m. filialistu buvęs Silvestras Gimžauskas (18451897) aprūpino parapijiečius anksčiau legaliai leistomis lietuviškomis maldaknygėmis. Lenkijos okupacijos metais parapijiečiai ir klebonai kentėjo nuo Vidiškių Vidiškių dvaro dvarininko Dorochovo savivalės (1934 m. jis nugriovė kleboniją) ir administracijos (1927 m. klebonas Vincas Bobinas kalintas už lietuvišką veiklą). Vilniaus kurija parapijiečių neužstojo, dažnai keitė kunigus. Nuo 1933 m. klebonavęs Zigmas Zeidys suremontavo ir apdengė bažnyčią.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su žemesne penkiasiene apside, bokšteliais. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais.

Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčia stovi Tverečiaus miestelyje, 9 km į pietus nuo Vydžių ir 1 km nuo Baltarusijos sienos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Tverečius
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1906 m.
Stilius neogotika

Istorija

Tverečiuje 1501 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1622 m. Petras Pacas bažnyčiai paskyrė Erzveto palivarką ir Kukučių kaimą. Jo žmona 1644 m. dovanojo Jauniškės kaimą. Trakų vaivada Mikalojus Pacas 1662 m. pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1812 m. bažnyčia apiplėšta, išvogti sidabriniai liturginiai reikmenys. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Vietoj sudegusios 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia.

18801885 m. Tverečiuje klebonavęs Jonas Burba pamokslus sakė ir pamaldas laikė lietuviškai. Jo rūpesčiu 1884 m. suprojektuota nauja mūrinė bažnyčia, valdžia statyti neleido. 18861892 m. klebonavęs Mykolas Masiulis (18571906) klebonijoje įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą. Caro valdžia jį 1891 m. uždarė į Gardino vienuolyną. XIX a. antrojoje pusėje į Tverečių buvo skiriami lietuviškai nemokantys kunigai. Vikaras K Majevskis pramoko lietuviškai ir apie 1875 m. pamokslus ėmė sakyti lietuvių kalba. Kai bažnyčioms statyti nereikėjo valdžios leidimo, inžinierius B. Kokijevskis-Kozėla 1898 m. suprojektavo kitą mūrinę bažnyčią. Klebono Antano Slapšio-Slapšinsko pastangomis ir parapijiečių lėšomis 1906 m. pastatyta dabartinė (1901 m. senoji bažnyčia nugriauta, pamaldos laikytos klebonijoje).

Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo apgriauti bažnyčios bokštai. Iki 1925 m. suremontuoti. Arkivyskupo Romualdo Jalbžikovskio 1928 m. įsakymu Tverečiaus bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti tik lenkų kalba. Nuo 1932 m. vargonininkavęs Leonas Bielinis (18821941) Tverečiaus apylinkėje užrašė liaudies dainų su melodijomis, rinko tautosaką. Klebonas Mykolas Prielgauskas 1936 m. teistas neva už pavardžių lietuvinimą. Nuo 1948 m. klebonavęs Juozapas Karaliukas (19081963) 1951 m. suimtas ir 5 m. kalintas.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su žemesne apside. Vidus bazilikinis, 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Švedriškės kaime, 7,5 km į šiaurės vakarus nuo Kazitiškio, Ažvinčio ežero vakariniame krante.

Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Zarasų
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Švedriškė
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1934 m.
Stilius neogotika

Istorija

Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas.

1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. Ji buvo Salako parapijos filija. 19601989 m. klebonavo Antanas Juška (19061991), 19491956 m. Sibiro kalinys.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliu, siaura apside ir žemomis zakristijomis. Šventoriaus tvora metalinė, su gelžbetoniniais stulpais.

Rimšės Švč. Trejybės bažnyčia stovi Rimšės miestelyje, 8 km į rytus nuo Dūkšto, Ilgių ežero pietiniame krante.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Rimšė
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1803 m.

Istorija

Iki 1669 m. Feliksas Pacas Rimšėje pastatė koplyčią. 1747 m. pastatyta bažnyčia. Nuo 1749 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Senosios bažnyčios vietoje 1803 m. pastatyta nauja medinė. 18621863 m. veikė parapinė mokykla. 1896 m. leista pristatyti zakristiją ir priebažnytį su medinėmis kolonomis.

1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais Rimšėje veikė „Ryto" draugijos, Šv. Kazimiero draugijos skyriai.

Architektūra

Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Pūškų kaime, Prūto ežero pietvakariniame krante, Baltarusijos pasienyje. Tradicinio gyvenamojo namo formos. Pamaldos laikomos lietuviškai ir lenkų kalba.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Pūškos
Statybinė medžiaga akmenų mūras ir medis
Pastatyta 1845 m.

Istorija

1845 m. pastatyta mūrinė laidojimo koplyčia. 1936 m. pristatytas medinis priestatas. 1938 m. įkurta parapija. Kunigo Česlovo Taraškevičiaus rūpesčiu 1970 m. bažnyčia restauruota.

Architektūra

Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos.

Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia stovi Paringio kaime, 12 km į rytus nuo Ignalinos, Ringio ežero šiaurės vakarų krante. Turi klasicizmo bruožų.

 

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Paringys
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta 1819 m.

Istorija

 

Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas.

 

1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas aukas – drobę, vašką, linus) nuplėšė degančią užuolaidą. Krintančios kibirkštys uždegė linus. Ugnis apėmė altorių, koplyčią. Kilo panika. Žmonės puolė prie durų ir susigrūdo. Nuo liepsnos ir dūmų žuvo 289 žmonės, tarp jų 3 kunigai. Iš koplyčios spėjo išeiti 50 žmonių. 138 mirusieji palaidoti ties koplyčia, 151 pasiėmė giminės. Po gaisro koplyčia 1838 m. suremontuota ir pašventinta. Nuo 1863 m. nuolatinio kunigo neturėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė „Ryto“ draugijos mokykla.

 

1921 m. įsteigta parapija. Klebono Jono Ramelio rūpesčiu 1933 m. bažnyčia suremontuota: uždėtas bokštelis, pristatyta medinė zakristija. J. Ramelio pastangomis įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, suburtas parapijos choras. 1966 m. bažnyčia remontuota.

 

Architektūra

 

Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, su bokšteliu, 4 kolonų portiku, šoninėmis koplyčiomis. Šventoriuje stovi vienaaukštė varpinė. Jo tvora mūrinė ir metalinė.

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia stovi Palūšės kaime, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos, Lūšių ežero rytiniame krante. Liaudies architektūros formų. Kartu su aštuonkampe varpine (vienintelė tokia Lietuvoje) yra architektūros paminklas.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Palūšė
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1757 m.
Stilius barokas

Istorija

Palūšėje 17471757 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją fundavo kunigas Juozas Baziliauskas (J. Stockis-Bazilevskis) nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Pasakojama, kad statybai tebuvo naudotas tik kirvis. 1771 m. bažnyčiai priklausė 3 kaimai ir 2 užežiai (1832 m. turėjo tik Pagavės kaimą). 1782 m. minima parapinė mokykla.

18151830 m. bažnyčia atnaujinta, 1841 m. apkalta lentomis. 18861894 m. išdažytas vidus, pastatytas didysis altorius. XIX a. vargonininkavo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas Petrauskas. Palūšėje 19111939 m. klebonavo Petras Prunskis (18711942). Jis 1913 m. įkūrė „Ryto“ draugijos skyrių, kuriam valdžia 1914 m. neleido įsteigti bibliotekos - skaityklos. Pastatytus 1929 m. „Ryto“ draugijos skyriaus namus Lenkijos valdžia 1938 m. nusavino. P. Prunskis 1937 m. nuteistas 2 sav. kalėti (atsisakė lenkinti lietuviškas pavardes), 1941 m. ištremtas. Mirė Altajaus krašte.

Architektūra

Palūšės bažnyčia pavaizduota ant vieno lito banknoto

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, halinė, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Joje 3 altoriai. Į vakarus nuo bažnyčios stovi 2 tarpsnių medinė varpinė, aštuonkampė (vienintelė tokia Lietuvoje), varpai nulieti 1752 ir 1772 m. Šventoriaus tvora gulsčių rąstų. Už rytinės šventoriaus sienos yra senosios kaimo kapinaitės. Savo architektūrinėmis ypatybėmis bažnyčia atspindi seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį.[1]

Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia stovi Naujojo Daugėliškio kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Naujasis Daugėliškis
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1889 m.

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1511 m. Seniškyje (4 km į šiaurę nuo Naujojo Daugėliškio), įsteigta parapija. Vėliau ši bažnyčia tapo Daugėliškio parapijos filija. Seniškis buvo klebonijos palivarkas. Jame 1776 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji 1915 m. sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo atstatyta.

Albertas Vaitiekus Goštautas 1526 m. Senajame Daugėliškyje (3 km į pietus nuo Naujojo Daugėliškio) pastatė parapinę bažnyčią. 1600 m. pastatyta nauja. 1808 m. bažnyčiai priklausė šie kaimai: Janionys, Liekiai, Ožionys, Pročiūnai. Bažnyčia remontuota, 1812 m. atstatyta. 1851 m. išpuošta, pristatytos dvi šoninės koplyčios.

1886 m. bažnyčia sudegė. Suprojektuota nauja mūrinė (sąmatinė vertė 36 471 rb). Leidimo jai statyti valdžia nedavė. Teko vėl statyti medinę. Ji 1889 m. pastatyta Naujajame Daugėliškyje. Statyba rūpinosi 18851890 m. klebonavęs Jonas Burba (18531915). Jis išmokė parapijiečius lietuviškai melstis, žadino jų tautinę sąmonę, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė „Ryto“ draugijos mokykla. 19291936 m. – Šv. Kazimiero draugijos skyrius.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė, su siauresne apside. Bažnyčia pasižymi gausiais medžio pjaustinių ornamentais iš lauko ir viduje. Vidus 3 navų, atskirtų stulpais. Architektūrinė kompozicija nužiūrėta į trijų navų bazilikinio plano mūrines bažnyčias su dviem stambiais fasadiniais bokštais. Jie sudėti iš trijų vienodo pločio tarpsnių ir turi įstiklintus langus viršuje ties varpais. Sienos suskaidytos profiliuotais piliastrais ir apkaltos gulsčiomis lentomis. Sienų cokolis padengtas įstrižomis lentutėmis, kad būtų įvairiau. Navų ir bokštų langai dideli, su trikampiais antlangiais. Langai dvivėriai, turi po 12 stiklų atidaromuose sparnuose ir dar 10 įvairių formų stiklų antlangiuose. Visų antlangių stogeliai papuošti išpjaustinėtų ornamentų briaunomis. Panašiai padabinti ir dviejų traukų sienų ir bokštų karnizai. Navos atskirtos kvadratinio pjūvio pilioriais. Jie papuošti drožto medžio akantų lapais. Visos lubos plokščios, išilginių lentų, dažytos. Presbiterijos aukštis lygus su centrine nava. Visa erdvė apjungta plačiu dekoratyviniu antablementu virš piliorių. Centrinis altorius padarytas koplytėlės – namelio pavidalo, su trikampiu frontonu, kurį remia keturios kolonėlės, o jų tarpuose įdėti šventųjų paveikslai. Frontonas ir mensos fonas dekoruoti gausiais ažūrinio medžio pjaustiniais. Altorių flankuoja du stulpeliai, panašūs į koplytstulpius. Presbiterijos sienų apatinė dalis pamarginta lietuviškų audeklų raštais. Panašiai išpjaustinėtos ir grotelės. Šoninių navų altoriai suderinti su centriniu, taip pat gausiai padabinti medžio pjaustiniais. Vargonų choro baliustrada yra kitoniška, masyvi, tik jos apatinė dalis turi smulkiais dantukais išpjaustinėtą karnizą. Tad visas bažnyčios pastatas yra originalus savo puošyba. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Mielagėnų miestelyje, prie Švenčionių-Tverečiaus kelio. Kultūros paminklas.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Mielagėnai
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1790 m.
Stilius klasicizmas

Istorija

Kuršo bajoro Grafo iniciatyva Mielagėnuose 1760 m. pastatyta medinė vieša koplyčia arba bažnyčia. Justina Kublickienė, vykdydama savo mirusio vyro valią, 1779 m. miestelyje, netoli bažnyčios, paskyrė sklypą naujai mūrinei bažnyčiai, vargonininkui ir mokyklai. Klebonijai duotas Svilo, arba Milašiaus, palivarkas. Įsteigta parapija.

17791790 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kurią pašventino klebonas, Livonijos kanauninkas Vaitiekus Odolinskis. Paveikslus tapė dailininkas Vincas Smakauskas (1797–1876). 1838 m. bažnyčia restauruota. 1858 m. Kublickai kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. XIX a. veikė parapinė mokykla. Vilniaus vyskupai XIX a. į Mielagėnus skirdavo kunigus lenkus. 1903 m. atvykęs klebonauti Placidas Šarkauskas išmokė parapijiečius lietuviškai melstis ir giedoti, atnaujino apleistą bažnyčią.

1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius, kuriam 1914 m. valdžia neleido steigti bibliotekos - skaityklos. Nuo 1925 m. klebonavęs Karolis Gumbaragis (1885–1958) 1926 m. įkūrė Šv. Kazimiero draugijos skyrių, platino lietuvišką spaudą. Lenkijos administracijos persekiotas ir kalintas, po Antrojo pasaulinio karo ištremtas į Sibirą.

Architektūra

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia stovi Linkmenų kaime, 12 km į vakarus nuo Ignalinos, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Utenos-Švenčionėlių kelio. Istoristinė, dominuoja neoromaninio stiliaus elementai.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Linkmenys
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1887 m.
Stilius istorizmas

Istorija

Linkmenyse iki 1500 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė medinę bažnyčią. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Linkmenų bažnyčiai 1820 m. priklausė jurisdika miestelyje ir šie kaimai: Cijonai, Grikiapelė, Kiškiai, Rukiškė, Tumėniškė.

1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 11 914 rb). Numatoma statyti bažnyčia nebuvo didesnė už senąją, todėl generalgubernatorius 1884 m. leido statyti. Pastatyta 1887 m. Linkmenys ir dalis parapijos 1920 m. buvo Lenkijos okupuoti. 19331936 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, dominuoja neoromaninio stiliaus elementai, stačiakampio plano, bazilikinė, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su tinkuotais stulpais.

Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Kazitiškio kaime, 11 km į šiaurę nuo Ignalinos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Kazitiškis
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1908 m.
Stilius neogotika

Istorija

Kazitiškio dvaro savininkai Belikavičiai 1745 m. pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė vienuolius unitus. Vienuolynas ir bažnyčia 1834 m. uždaryti, įrengta stačiatikių cerkvė. Vyskupas Motiejus Valančius paragino Salako kleboną pastatyti Kazitiškyje koplyčią. Ji pastatyta 18601862 m., 1864 m. Rusijos valdžios uždaryta.

Į Kazitiškį 1905 m. paskirtas kunigas Jonas Rimkūnas iš senosios bažnyčios pastatė kleboniją. Viename jos gale įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 19061908 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1909 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas. 1920 m. bažnyčia atsidūrė Lenkijos okupuotoje teritorijoje. 1925 m. įkurta parapija. 1934 m. suburtam lietuvių chorui okupacinė valdžia draudė repetuoti. Klebonas Vincas Bobinas (Kazitiškyje nuo 1928 m.) už lietuvišką veiklą nuteistas 5 m. kalėti. 1938 m. bažnyčia suremontuota.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, bazilikinė, dvibokštė, su žemesne apside. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora medinių statinių.

Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kačergiškės kaime, 7 km į rytus nuo Naujojo Daugėliškio.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Kačergiškė
Pastatyta 1993 m.

Istorija

1748 m. pastatyta koplyčia. Ji 1783 m. perstatyta. Medinė koplyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nenaudojama, apie 1987 m. sudegė. Jos vietoje 1993 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, Daugėliškio parapijos filija.

Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia stovi Gedžiūnėlių kaime, 8 km į pietus nuo Dūkšto, Dysnos upės dešiniajame krante. Tradicinio gyvenamojo namo formos.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Gedžiūnėliai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1921 m.

Istorija

Gedžiūnėliuose 1921 m. pastatyta koplyčia. Arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis leido kurti parapiją su sąlyga, jeigu pamaldos bus lenkų kalba. Gyventojai nesutiko. Nuo 1931 m. pamaldos vyksta reguliariai. Kunigo K. Gumbaragio pastangomis 1941 m. įkurta parapija. Po 1966 m. kunigo Jono Karvelio rūpesčiu bažnyčia restauruota ir išdažyta.

Architektūra

Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė. Šventorių juosia nemūrytų akmenų tvora.

Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Gaidės kaime, 8 km į pietryčius nuo Visagino gyvenvietės, 3 km į vakarus nuo Baltarusijos sienos. Pamaldos laikomos lietuviškai bei lenkų kalba.

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Gaidės kaimas
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1938 m.

Istorija

Gaidė 1514 m. paskirta Drūkšių klebonijai. 1726 m. pastatyta bažnyčia, per 1794 m. sukilimą gerokai apgriauta. 1812 m. atnaujinta. 1849 m. Gaidė priskirta prie Žemaičių vyskupijos.

1883 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 19001908 m. klebonavęs Juozapas Žiogas (18681935) nuo 1905 m. kas antrą sekmadienį pamaldas laikė lietuviškai, parapijiečiai pramoko lietuviškų giesmių. Iškėlus J. Žiogą, lietuviškos pamaldos panaikintos. 1925 m. įkurta parapija. 1938 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliu. Šventoriuje yra kapinės.

Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Gyvenvietė Dūkštas (miestas)
Adresas Bažnyčios g. 15
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1936 m.
Stilius vėlyvasis barokas

 

Istorija

Pirmąją medinę bažnyčią Dūkšto dvare (dabar Dūkštelių kaimas) apie 1601 m. pastatė dvaro savininkai Rudaminos. Ji 1674 m. atstatyta. Dūkšte 17291773 m. veikė jėzuitų misija. Nuo 1901 m. zakristijonu dirbo (apie 40 metų) generolo Stasio Raštikio tėvas Bernardas Raštikis. Jis išdažė ir sutvarkė bažnyčią, platino lietuvišką spaudą.

19101914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais klebonas Konstantinas Šimašis (Dūkšte iki 1927 m.) steigė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, mokyklas, bibliotekas. Dūkšte 19271937 m. klebonavęs Zenonas Butkevičius bažnyčią suremontavo (sustiprintos sienos, pakeisti balkiai, perdengtas stogas, bažnyčia išdažyta), įvesta elektra. Dailininkas Petras Sergejevičius nutapė paveikslų. Nuo 1937 m. klebonavęs Juozas Vaičiūnas (18941962) plėtojo lietuvių kultūrinę veiklą, atnaujino bažnyčią. Ji 1956 m. sudegė.

19341936 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją dar neužbaigtą 1935 m. gegužės 29 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. Ji, sudegus Senojo Dūkšto (Dūkštelių) bažnyčiai, 1956 m. tapo jungtinės Dūkšto parapijos bažnyčia.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, šoninės gerokai žemesnės. Šventoriuje stovi žema medinė varpinė.

Svetainėje lankosi 44 svečiai ir nėra prisijungusių narių