Ignalinos rajono savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindamos 2012 metais pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, tęsia prasmingą kultūrinę ir mokslinę draugystę. Gražia tradicija tapo Ignalinoje rengiamos Mokslų akademijos dienos ir Ignalinos krašto pristatymo renginiai Vilniuje. Lapkričio 11-ąją akademijoje surengta Ignalinos rajono savivaldybės diena. Renginyje dalyvavo savivaldybės, viešosios bibliotekos, krašto muziejaus atstovai, Ignalinos kraštiečių klubo nariai, Lietuvos mokslų akademijos nariai ir darbuotojai, Trečiojo amžiaus Medardo Čoboto universiteto klausytojai, kultūros ir visuomenės veikėjai. Mokslų akademija sveikinta veiklos 80-mečio proga. Skaityti pranešimai apie Ignalinos krašto istorijos unikalumą, kultūros paveldą, muziejaus veiklą, žymius žmones, Ignalinos perspektyvas. Parodytas spektaklis „Gėlyno taika“ apie kraštietį Nadą Rastenį.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Jūras Banys apžvelgė nuo 2012 metų vykusius renginius, prisiminė įsimintinus mokslininkų vizitus, džiaugėsi gražiomis bendravimo ir kultūrinėmis patirtimis. J. Banys prisiminė Ignalinoje jaunystėje smagiai praleistą laiką ir sakė, kad jam tai nuostabaus grožio vieta. Meras Justas Rasikas pasveikino prezidentą ir visą akademijos bendruomenę šiemet minima veiklos 80-mečio proga: ,,Mums didelė garbė ir džiaugsmas turėti tokius partnerius, dalyvauti bendruose renginiuose, sulaukti intelektinės pagalbos. Veiklos jubiliejaus proga Lietuvos mokslų akademijos vadovams ir visai mokslo bendruomenei linkime kuo didžiausios sėkmės ir Lietuvai bei pasauliui vertingų darbų“.
Savo pranešime meras kalbėjo apie Ignaliną, kaip apie didelių ir neišnaudotų galimybių kraštą. Pasakota apie vieną svarbiausių rajono objektų, naują veiklos etapą pradedantį ir daug vilčių teikiantį Lietuvos žiemos sporto centrą, kuriame jau vyksta tarptautinės varžybos, o biatlonininkus džiugina pertvarkyta šaudykla. Džiaugtasi pastaraisiais metais atgijusia Palūše, čia vykstančiu „Galapagų festivaliu“, valtinės, restorano, poilsio bazės, kempingo veikla bei turistams duris atvėrusia senąja bažnyčia, kuri per tris vasaros mėnesius sulaukė apie 5000 lankytojų. Minėta, kad keičiasi ir miesto paplūdimys prie Gavio ežero: statomi poilsio nameliai, bus įrengtas pramogų parkas, atnaujinta viešbučio veikla. Kalbėta apie rajone projektuojamas galingas saulės elektrines, darbus Dūkšto mieste, gretimame Kaniūkų kaime suformuotus investicinius sklypus ir verslo planus čia atidaryti gamyklėlę su 100 darbo vietų. „Po truputėlį lipam į viršų ir tikiu, kad mums pavyks, o investuotojai, kurių norus pristabdė pandemija, tikrai sugrįš...“, – sakė meras
Renginyje įdomų pranešimą skaitė ir savo įžvalgomis pasidalijo kraštietis istorikas, humanitarinių mokslų dr. Antanas Kulakauskas. Istorikas apžvelgė savivaldos raidą, Lietuvos ir kitų šalių patirtis, Ignalinos rajono istorinę geografiją, kultūros paveldą ir jo reikšmę kraštui istorijos tėkmėje. Minėta, kad jau nuo 18 a. aiški skiriamoji regionų riba šiame krašte yra Dysnos upė, skyrusi pavietus, vėliau gubernijas, o pačios seniausios parapijos – tai Linkmenys, Daugėliškis ir Tverečius. Kadangi bažnyčios tvarkė visus svarbiausius žmonių reikalus, tai aplink jas ir susiformavo kultūrinės bendruomenės, todėl labai dažnai parapijų ribos sutampa su tarmių šnektų ribomis, o vėliau pagal tai radosi ir seniūnijų ribos. Be dabar sutvarkytų ir kraštą garsinančių Paliesiaus, Vidiškių, Meikštų dvarų istorikas minėjo XVI a. Pacams, vėliau benediktinų vienuoliams priklausiusį Dysnos dvarą, kuriame Vilniaus gubernijoje buvusi vienintelė lietuviška mokykla. Pateikta ir vertingų patarimų dėl lankytinų vietų tvarkymo, žymėjimo. Minėta, kad visai Europai būtų labai įdomios būtų I Pasaulinio karo apkasų liekanos, kurias reikėtų pritaikyti turizmui.
Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė trumpai apžvelgė Ignalinos miesto istoriją, kuri neatsiejama nuo geležinkelio, taip pat pristatė muziejaus veiklą, naujas ekspozicijas „Kelionė geležinkelio istorijos bėgiais“, „Istorinė Ignalina“, taip pat edukacijas, pažintines veiklas. Buvo parodytas smagiai nuteikiantis filmukas, taigi visi renginio dalyviai galėjo virtualiai apsilankyti muziejuje ir daug ką įdomaus ir naujo pamatyti. „Šiandien muziejus – tai ne tik kultūros vertybių saugotojas, bet ir švietimo, kultūrinių pramogų vieta. Dalinkimės tuo, kas mums svarbu, saugokime išliekamąją vertę turinčius prisiminimus...“,– sakė direktorė ir kvietė aplankyti nuolat besikeičiantį Ignalinos muziejų, kuris kitais metais švęs 10 metų sukaktį.
Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Domas Kaunas skaitė pranešimą apie iš Ignalinos krašto (Makniškės k.) kilusį knygrišį Leoną Panavą (1942–2011), pristatė dabar jau jo paties senųjų knygų kolekcijai priklausančių L. Panavo įrištų knygų parodą. Knygos mėgėjai, bibliofilai, kolekcininkai bei spausdinto paveldo vertintojai kelis dešimtmečius labai vertino Leono Panavo meistrystę, džiaugėsi bendravimu su šiuo įdomiu žmogumi. Knygrišys buvo įgijęs metalo apdirbėjo profesiją, daugiausia dirbo Vilniaus gamyklose, o knygų įrišimo amato mokėsi ir savarankiškai, ir konsultuodamasis su patyrusiais meistrais. Jo palikimą sudaro 131 knyga, aštuonių serijinių leidinių 19 komplektų ir penkios savadarbės knygrišystės užrašų knygos. Leidinių amžius – 1876–2007 metai. Akademikas Domas Kaunas kvietė ignaliniečius kartu pagalvoti, kaip galima būtų įamžinti knygrišio atminimą gimtajame krašte.
Renginį gražiai meniškai užbaigė kraštiečių klubo projekto „Kelias prasidėjo nuo žagrės“ spektaklis „Gėlyno taika“, skirtas garsiam kraštiečiui, išeivijos poetui, vertėjui, teisininkui Nadui Rasteniui (1891–1980). Nado Rastenio personažą įkūnijo, jo gyvenimą Lietuvoje ir išeivijoje puikiai perteikė jaunas aktorius Kristijonas Siparis (režisierė Eglė Tulevičiūtė). N. Rastenis 1891 m. gimė ir užaugo Stagalėnų kaime (dabar Linkmenų seniūnija), Linkmenyse ir pirmuosius mokslus baigė. Būdamas 20-ties metų emigravo į JAV, čia tikrai daug pasiekė, aktyviai veikė lietuvybės labui. Vertė garsių lietuvių poetų eiles į anglų kalbą, taip pat ir Kudirkos „Tautišką giesmę“. Svarbiausi N. Rastenio vertimo darbai – A. Baranausko „Anykščių šilelis“ ir K. Donelaičio „Metai“. Už savo poeziją jis yra gavęs poeto Edgaro Alano Po premiją. 1941 m. išleido romaną „Karo prakeikimas“, už kurį 1966 m. autoriui įteiktas laurų vainikas, o 1967 m. N. Rastenis pristatytas Nobelio Taikos premijai gauti...
Spektaklį, kuris rugsėjo mėnesį buvo parodytas ir Ignalinoje, pristatė jo idėjos autorė, Ignalinos kraštiečių klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė, sakiusi, kad Nado Rastenio veikla dar nėra tinkamai įvertinta ir suprasta, todėl tokie renginiai yra puiki galimybė pristatyti Lietuvai ir gimtajam kraštui nusipelniusią asmenybę. Kūrybinei grupei dėkota už gražią dovaną ir galimybę pažinti neeilinę asmenybę. Pasibaigus renginiui dar niekas neskubėjo skirstytis. Fotografuotasi prisiminimui, diskutuota apie kitų metų susitikimus ir bendras veiklas.
Lina Kovalevskienė
