Ignalinos parapija - jauniausioji mūsų rajono parapijų sesuo. Vėliau už ją įsteigta tik Visagino tikinčiųjų bendruominė. Kai kitos bažnyčios mūsų krašte savo amžių skaičiuoja šimtmečiais, Ignalinos katalikai į savo bendriją susibūrė jau nuo 1896 - ųjų. Istoriniai dokumentai mini, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ignalinoje buvo ir cerkvė.
Prieš karinis Ignalinos kraštas buvo lenkų okupuotas. Visose mokyklose buvo dėstoma tikyba, o Ignalinos mokykloje ir šv. Mišios buvo aukojamos. Pirmoji viešai išsakyta mintis - statyti Ignalinoje bažnyčią - priklauso Breslaujos dekanato ir Dūkšto bažnyčios rektoriui Petrui Stupkevičiui. Pasiūlymas nuskambėjęs pamokslo metu, buvo sutiktas su džiaugsmu ir paremtas, nes galvota apie tai jau senai, nors vietiniai dvasininkai (Palūšės, Vidiškių parapijų kunigai) abejojo naujos bažnyčios reikalingumu. Juk abi bažnyčios tik per penkis kilometrus nuo Ignalinos. Tačiau naująją idėją palaikė ir Vilniaus arkivyskupas. Todėl 1929 mrtų spalio mėnesį organizuojasi bažnyčios komitetas iš 10 asmenų. Pirmosios šv. Mišios aukojamos išnuomotame bute Vilkakalnyje, o vėliau jau atskirame Meškėnų name prie Gavio ežero.
Beveik penkerius metus (1928 - 1933) įvairiausiais jaunimo organizuojamais vaidinimais, loterijomis, vakarėliais buvo renkamos lėšos bažnyčios statybai. Ponai Elena Dorochova ir Antanas Rėchs padovanojo 10 594 kvadr. m žemės plota, nebrangiai nupirktas medinis gyvenamasis namas ir 1931 metais pradėta statyti koplyčia, kuri vėliau, pastačius bažnycią, turėjo tapti klebonija.
Po metų (1934) jau dedami pamatai naujai - medinei bažnyčiai, 25,7 12m dydžio. Kertinį akmenį pašventina arkivyskupas metropolitas Jelbžikovskis.
Karai ir perversmai sutrukdė statybą, o sovietmečiu būsimoji bažnyčia tapo kultūros namais, dabar - biblioteka.
Kiekvienoje bažnyčioje svarbus choras, kuriam vadovauja vargononinkas. Ignalinoje daug metų chorui vadovavo ir vargonininku dirbo Mykolas Paukštė, talentingas, darbštus žmogus, o jam mirus, dabar chorui vadovauja Aldona Čeponienė. Geros valios žmonių yra, bet sąlygų (vietos) labai trūko.
Tikintieji keliasdešimt kartų kreipėsi į įvairias valdžios instancijas, pradedant rajono valdžia ir baigiant TSKP CK generaliniu sekretoriumi L. Brežnevu, prašydami grąžinti maldos mamus. Iš niekur nesulaukta jokios pagalbos, netgi rimto atsakymo.
NAUJOS BAŽNYČIOS STATYBA
Brėkštant Atgimimui, išsipildė tikinčiųjų lūkesčiai. 1989 metų lapkričio 11d. Jo Ekselencija Vilniaus Arkivyskupas Julijonas Steponavičius pašventino kertinį bažnyčios akmenį. Ceremonija buvo itin iškilminga: apie tūkstantį dalyvių, 12 kaimyninių parapijų kunigų, daug gėlių, jaunimo išsakytų poezijos žodžių. Tą dieną dėkodamas Jo Ekselencijai, Ignalinos bažnyčios klebonas Ignas Jakutis išreiškė viltį, kad trūksta lėšų ir medžiagų, bet manoma, jog tai laikina, nors ir rimta kliūtis.
Statybos užsitęsė... Buvo statoma aukotojų lėšomis. Bažnyčios šventinimo - konsekracijos proga nuoširdžiai dėkojome Vilniaus arkivyskupijai, Vokietijos Biureno miesto Maltos ordino tarnybai ir jos atstovui p. Frankui Janssensui, Ignalinos rajono savivaldybei, merui Broniui Ropei. Bažnyčioms: Aušros Vartų, Gerosios Vilties, Šv. Petro ir Povilo, Šv. Onos, Švenčionių, Kaltanėnų, Ceikinių, Tverečiaus, Dūkšto, Rimšės, Palūšės, Vosiūnų ir Linkmenų, daugeliui kunigų ir visiems parapijiečiams.
1996 m. rugpjūčio 18d. J. E. arkivyskupas A. J. Bačkis pašventino koplyčią apatiniame aukšte.
1999 m. gegužės 14d. Ignalinos dekanatą vizitavo J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas A. J. Bačkis ir jo pagalbininkai vyskupai: J. E. Juozas Tunaitis ir J. E. Jonas Boruta SJ. Ta proga buvo aukotos šv. Mišios, kuriose dalyvavo visi dekanato kunigai.
Iki vėlyvo rudens buvo vykdomi baigiamieji darbai.
Pagaliau atėjo lauktoji diena... Tūkstantmečių sandūroje Dievas mūsų parapijos žmonėms suteikė didelį džiaugsmą - J. E. arkivyskupas metropolitas A. J. Bačkis konsekravo mūsų bažnyčią. Sutikdami 2000 - ajį Jėzaus Kristaus gimtadienį naujojoje bažnyčioje, esame pakviesti į dvasinį atsinaujinimą, į Dievo Karalystės kūrimą, kad Viešpats pašventintų ateinančio tukstantmečio laiką ir mūsų gyvenimą.
Bažnyčią projaktavo jaunas gabus architektas Ričardas Krištapavičius. Už šį projektą autorius tuo metu sąjunginiame architektų konkurse Maskvoje apdovanotas aukso medaliu.
Ignalinos parapijoje švenčiami treji atlaidai - tituliniai Švč. Mergelės Marijos gimimo - rugsėjo 8d., šv. Ignaco Lojolos (jėzuitų ordino įkūrėjo) - liepos 31d. ir Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės - spalio 1d.
Per 75 metus Ignalinos katalikams vadovavo nemažai kunigų. Vieniems bažnyčioje teko dirbti ilgiau, kitiems trunpiau. Prieškariniais laikais ir karo metu kunigų kaita buvo mažesnė. Tada parapijos gyventojų dvasinius reikalus tvarkė kun. Petras - Vytautas Stupkovičius (tapęs rektorium), kun. Edmundas Mirauskas.
Nuo 1946 metų beveik kasmet į Ignalinos bažnyčią nuolatiniam darbui siunčiami vis nauji kunigai. Tai kun. Jonas Grigaitis (1946), kun. Antanas Dilys (1947), kun. Jonas Deksnys (1948), kun. Romualdas Blažys (1948), kun. Donatas Valiukonis (1953), kun. Petras Daunoras (1957), kun. Algis Miškinis (1960), kun. Vytautas Rūkas (1962), kun. Česlovas Taraškevičius (1965), kun. Jonas Balčiūnas (1968).
Nuo 1968 metų Ignalinos bažnyčioje dirba Ignas Jakutis. 1993 metais parapija šventė jo 30 - ties metų kunigystės jubiliejų. 40 savo kunigystės metų jis atidavė Ignalinos katalikų tikintiesiems, rūpinosi senosios bažnytėlės remontais, bei naujosios bažnyčios statybos reikalais..
Parapijoje veikia ir keturios nevyriausybinės organizacijos, tai ateitininkai, maltiečiai, samariečiai, skautai. Prie bažnyčios įsikūręs A. Kolpingo šeimos centras.